Kambario termostatai
Kambario termostatai – patalpos termostatai
Kambario termostatai – patalpos termostatai palaiko pasirinktą temperatūrą patalpoje. Paprastai kambario termostatai turi vidinį temperatūros jutiklį, jeigu išmatuota temperatūra pasiekia pasirinktą, tuomet šildymas išjungiamas. Temperatūrai šiek tiek nukritus vėl įjungiamas šildymas. Kambario Skirtumas tarp įsijungimo ir išsijungimo temperatūros yra histerezė. Pavyzdžiui jeigu histerezė yra 0,5 ºC, o pasirinkta temperatūros palaikymo temperatūra 22 ºC, tuomet šildymas bus įjungtas iki 22 ºC. Pasiekus šią temperatūrą šildymas iškart išjungiamas ir vėl bus įjungiamas tik tada, kai temperatūra nukris iki 21,5 ºC. Kai kuriuose termostatuose yra atvirkštinė histerezė, tuomet šildymas išsijungtų pasiekus 22,5 ºC, o vėl įsijungtų temperatūrai nukritus iki 22,0 ºC.
Vis dažniau kambario termostatai yra su PWM valdymu. Tai toks valdymas kai tam tikrą laiką, pavyzdžiui savaitę, termostatas analizuoja kaip greitai ar lėtai kyla temperatūra, kaip jis keičiasi po šildymo išjungimo. Išanalizavus termostatas įjungia ir išjungia šildymą taip, kad palaikyti kuo pastovesnę temperatūra. Temperatūra iš inercijos nepakils labai virš nustatytos temperatūros taip pat ir nenukris daug žemiau negu parinkta temperatūra.
Kokius šildymo įrenginius galima valdyti?
Su kambario termostatu galima valdyti šilumos siurblius, dujinį šildymą ar kitus šildymo valdiklius. Šilumos siurbliai ar kiti šildymo įrenginiai dažniausiai turi atskirus kontaktus kambario termostatui. Šie matuoja varžą, jeigu varža nulis, tuomet įjungiamas šildymas, jeigu varža didelė, tuomet šildymas išjungiamas. Laidais neteka elektros srovė. Kartais kambario termostato kontaktai būna „užtrumpinti“, tai yra į juos pajungiamas laidas, kad varžą būtų nulis.
Su kambario termostatais taip pat gal galima valdyti cirkuliacinius siurblius ar uždaryti, atidaryti elektrines sklendes. Šiuo atveju svarbu kokia relė yra kambario termostate, nes laiduose teka elektros srovė. Kambario termostato relė gali įjungti ar išjungti tik iki tam tikros galios įrenginius. Tai negalioja kai šildymo įrenginys turi kambario termostato funkcija (beveik visi šilumos siurbliai, dujiniai katilai ar katilo valdikliais šias funkcijas turi).
Kambario termostatų rūšys:
Kambario termostatai namams gali būti laidiniai, belaidžiai, valdomi išmaniais įrenginiais internetu ir panašiai. Jeigu termostatas laidinis, tuomet nuo jo iki šildymo įrenginio reikės laido. Paprastai laidas jungiamas į specialius kambario termostato kontaktus. Belaidžiai termostatai susideda iš dviejų dalių imtuvo ir siųstuvo. Viena dalis, imtuvas, yra prie šildymo įrenginio, pavyzdžiui šilumos siurblio, ir su juo sujungiama laidais. Kita dalis, siųstuvas, paliekama patalpose, kuriuose norima palaikyti nustatytą temperatūrą. Tarp siųstuvo ir imtuvo yra belaidis ryšys. siųstuvas paprastai būna su ekranu, kuriame rodoma išmatuota ir parinkta temperatūra, taip pat jame gali keisti temperatūra ir kitus nustatymus. Dar vienas termostatas tai Wifi termostatas, jis jungiasi į namų internetą. Tuomet galima stebėti temperatūra ir keisti nustatymus per programėlę telefone. Wifi termostatai taip pat dažniausiai būna belaidžiai, tai yra iš dviejų dalių, kur viena dalis prie šildymo įrenginio, o kita kambaryje ir jungiasi prie namų wifi.
Kambario termostatai – patalpos termostatai dažnai skirstomi ir pagal nustatymus. Pavyzdžiui programuojami: savaitinis termostatas, kuriame galime kiekvienai dienai parinkti 6 ar daugiau skirtingų temperatūrų. Nustatyti skirtingas temperatūras skirtingais laikais ir panašiai. Paprasti termostatai, kuriuose pasirenkama viena temperatūra ir ji visuomet palaikoma, iki kol naudotojas sumažina ar padidina temperatūrą nustatymuose.
Montavimas:
Termostatą geriausia montuoti ar laikyti apie 1 – 1,5 m aukštyje nuo grindų. Patalpos termostatas neturėtų būti apšviečiamas saulės spindulių, ir nebūtų arti radiatorių ar kitų šilumą išskiriančių prietaisų, taip pat ne prie lango, pavyzdžiui ant palangės, nes temperatūrą ten gali būti daug žemesnė. Dalis termostatų turi temperatūros koregavimo funkcija, tai yra rodoma temperatūra ir valdoma pagal šiek tiek didesnė ar mažesnė temperatūra nei reali išmatuota. Ši funkcija aktuali tik tuo atveju jeigu montuojate termostatą, kur temperatūra yra šiek tiek didesnė ar mažesnė nei likusioje kambario dalyje.